PDF Basket
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet vėžiu suserga maždaug 400 000 vaikų ir paauglių. Didelių pajamų šalyse išgyvenamumo rodikliai gali siekti iki 80 proc.
Tačiau „Lietuvoje išgyvenamumo rodikliai yra 10–20 proc. mažesni už Europos vidurkį, – pažymi ES finansuojamo TREL projekto koordinatorė Jelena Rascon. – Kasmet nustatoma tik apie 80 naujų vaikų vėžio atvejų, todėl sunku sukaupti tokią klinikinę patirtį, kurios šie vaikai nusipelno.“
Nepakankamos investicijos į Lietuvos onkologijos infrastruktūrą taip pat lėmė tai, kad Lietuvoje yra nedaug tyrėjų ir mažai galimybių dalytis žiniomis tarptautiniu mastu.
Siekiant pakeisti padėtį, TREL projektas suvedė dešimt daugiadisciplinių komandų (32 specialistus) iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VULSK, projekto koordinatorius) su devyniais tarptautiniais partneriais, vykdančiais specializuotus mokslinius tyrimus.
„Tai padidino mūsų gebėjimus inicijuoti savo mokslinius tyrimus, atlikti klinikinius tyrimus ir galiausiai veiksmingiau gydyti vėžį, – pažymi J. Rascon. – Partneriai taip pat teigia, kad peržiūrėję mūsų atvejus ir susipažinę su mūsų iššūkiais įgijo daugiau žinių.“
Geresnės diagnozės nustatymas
TREL projekte daugiausia dėmesio buvo skiriama solidiniams navikams, kurie formuojasi įvairiose kūno dalyse, atrenkant tuos, kuriais dažniausiai serga vaikai.
VULSK tyrėjai prisijungė prie Europos vaikų onkologijos grupių, dirbančių su vaikų smegenų navikais (SIOP-BTG), neuroblastoma (SIOPEN) ir inkstų navikais (SIOP-RTSG), devyni specialistai dalyvavo įvairioje žinių perdavimo veikloje.
Baigę inkstų navikų ėminių ėmimo, biobankų ir biologinių žymenų aiškinimo mokymus Princesės Maksimos centre (Nyderlandai) VULSK gydytojai prisideda prie tarptautinio pediatrinio tyrimo SIOP UMBRELLA įgyvendinimo.
Be to, VULSK molekulinės biologijos specialistas lankėsi Austrijos vaikų vėžio tyrimų institute (CCRI) Vienoje, kur galėjo susipažinti su skystosios biopsijos metodais, molekuline diagnostika ir ėminių tvarkymu. Tai leido VULSK tyrėjams pradėti imti neuroblastomos (vėžio, kuris vystosi nesubrendusiose nervų ląstelėse) ėminius iš kraujo ir kaulų čiulpų, kad būtų galima nustatyti naviko biologinius žymenis.
„Anksčiau neuroblastoma sergančių pacientų serumo mėginius siuntėme tyrimams, o dabar mokomės daryti šiuos tyrimus patys“, – pastebi VULSK projekto vadovė Renata Blackutė.
Revoliucinis rizikos pobūdžio vertinimas
Pagrindinis TREL tikslas – plėtoti bioinformatikos žinias, reikalingas viso genomo sekoskaitai, kuri gali nustatyti asmenis ir šeimas, kuriems didesnė tikimybė susirgti vėžiu, ir taip padėti priimti klinikinius sprendimus.
Bendradarbiavimas ir komandiruotės į „Rigshospitalet“ ligoninę Kopenhagoje (Danija) suteikė galimybę komandai VULSK kurti bioinformatikos standartines veiklos procedūras ir toliau tobulinti sekoskaitos pajėgumus.
„Šiuo metu viso genomo sekoskaitą atliekame tik vykdydami mokslinius tyrimus, tačiau diagnostikos tikslais atliekame viso egzomo sekoskaitą, kuri nustatyto baltymus koduojančias genų sritis. Mums jau pavyko nustatyti savo pacientų retų genetinių variantų, o TREL tarptautinė patirtis padėjo įvertinti jų riziką“, – teigia R. Blackutė.
„Be to, buvo tiriami besimptomiai rizikos grupei priklausantys giminaičiai. Tiems, kuriems buvo nustatyti variantai, pateiktos priežiūros rekomendacijos“, – priduria R. Blackutė.
Artimiausiu metu komanda planuoja viso genomo sekoskaitą naudoti diagnostikos tikslais.
Vienas patologas iš Lietuvos taip pat lankėsi Hamburgo Ependorfo universitetiniame medicinos centre (Vokietija), kuriame mokėsi naudotis šiuolaikiniais neuropatologijos metodais, tokiais kaip metilinimo matricos, pagal kurias genetiškai klasifikuojami navikai. Tai padeda numatyti tikėtiną reakciją į gydymą.
„Dabar šie metodai taikomi reguliariai atliekant VULSK gydomų centrinės nervų sistemos vėžiu sergančių pacientų navikų biopsijos tyrimus, tačiau planuojame juos taikyti ir kitų rūšių navikams“, – teigia R. Blackutė.
Veiksmingesnio gydymo užtikrinimas
VULSK vaistininkai ir onkologai taip pat lankėsi „Rigshospitalet“ ligoninėje, kurioje mokėsi apie citostatinius vaistus vaikams: kaip juos skirti, kokios priemonės reikalingos ir kokios yra susijusios taisyklės.
Vėliau komanda įdiegė busulfano, kuris jau naudojamas klinikinėje praktikoje ir bus naudojamas būsimuose klinikiniuose tyrimuose, standartines lašinimo procedūras. Iki šiol pasirašytos penkios sutartys dėl trijų tarptautinių daugiacentrių klinikinių tyrimų ir dviejų stebėjimo tyrimų inicijavimo.
Be to, remdamasis nacionalinės apklausos rezultatais ir mokymais su Princesės Maksimos centru, VULSK rengia vaisingumo išsaugojimo planus, kuriuose numatyta vėžį įveikusioms merginoms ir moterims sveiką kiaušidžių audinį persodinti naudojant in vitro technologijas.
Jau gaunama nauda
TREL tikslai atitinka Europos kovos su vėžiu planą, visų pirma jo iniciatyvą „Pagalba vėžiu sergantiems vaikams“, taip pat ES kovos su vėžiu misijos mokslu pagrįstą požiūrį į vėžio naštos ir nelygybės mažinimą visoje ES.
Dviem vaikams jau išduoti pasveikusiųjų pasai, kuriuose išdėstytas jų priežiūros po vėžio planas. Jie pateikiami keliomis kalbomis ir užtikrina tarpvalstybinės priežiūros tęstinumą.
„Geriausia tai, kad 32 vaikai galėjo pasinaudoti tarptautinių daugiadisciplinių komandų patirtimi ir gauti individualias gydymo rekomendacijas. Tai tikrai įkvėpė pasitikėjimo Lietuvos specialistų teikiamų paslaugų kokybe“, – apibendrina J. Rascon.